Kurią pirtį pasirinkti? Garinė pirtis, suomiška sauna ar infraraudonųjų spindulių pirtis

SaunaDažnai kyla klausimas, kurią pirtį reikėtų pasirinkti, kuri pirtis jums labiausiai tiktų. Aptarsime tris pačias pačias populiariausias pirtis.

SUOMIŠKA SAUNA

Sauna dar vadinama suomiška pirtimi. Tradicinės suomių šeimos gyvenimas nuo seno sukosi apie pirtį. Į sauną moterys ateidavo gimdyti, ligoniai – pasveikti, senukai – numirti. Juk saunoje ne tik švariau nei operacinėje. Medžio lentelėmis iškaltoje patalpoje nepalyginti jaukiau. Tradicinės saunos temperatūra siekia 90– 130`C, oro drėgmė – tik 5–20%, todėl kūnas smarkiai prakaituoja, šalina viską, kas nereikalinga. Beje, sausoje pirtyje nesunku ištverti aukštą temperatūrą.

Kaip naudotis suomiška sauna

► Į sauną derėtų eiti nusiprausus po dušu ir sausai nusišluosčius.

► Saunos patalpoje karščiausia yra viršuje. Jeigu esate naujokė ar sunkiai pakeliate karštį, sėskitės ant vidurinio suolo. Ant apatinio, vėsiausio, suolo sėdėti neverta, nes turės praeiti daug laiko, kol pradėsite prakaituoti.

► Saunoje geriausia gulėti. Jei nėra galimybės, užsikelkite ant suolo bent kojas, kad jos būtų viename aukštyje su sėdmenimis.

► Jei pastebėjote, kad po saunos svaigsta galva, prieš išeidama iš kaitinimosi patalpos porą minučių pasėdėkite ant apatinio suolo.

► Ketinate šokti į šalto vandens baseiną? Nepamirškite, kad prieš tai turite palįsti po dušu. Nenusipraususiai po dušu lipti į baseiną paprasčiausiai nehigieniška.

► Šaltame baseine ilgai plaukioti nepatartina: vandens slėgis kenkia išsiplėtusioms kraujagyslėms.

► Jeigu eisite kaitintis dar kartą, vėl vertėtų sausai nusišluostyti. Nėra reikalo saunos paversti garine pirtimi.

► Per vieną apsilankymą saunoje į kaitinimosi patalpą eikite ne daugiau kaip 2–3 kartus ir išbūkite ne ilgiau kaip po 15–20 min.

GARINĖ PIRTIS

Garinė pirtis dažnai painiojama su „turkiška pirtimi“. Tai nieko bendro neturinčios pirtys. Turkiška pirtis yra antikinė, kuri buvo perimta iš senųjų graikiškų, vėliau romėniškų, kolonijų, kurių buvo gausu visoje vakarinėje dabartinės Turkijos (Mažosios Azijos) pakrantėje. Garas termoje buvo išgaunamas pilant vandenį ant įkaitusių grindų (po grindų danga buvo karšto oro kanalai). Garinė pirtis taip pat neturėtų būti vadinama rusiška pirtimi. Garinei pirčiai taikomas terminas lietuviška pirtis arba dar tikslesnis – baltiška pirtis. Šį terminą paremia kalbininkų ir archeologų tyrimai. Kalbininkai suomišką žodį ((fi|pirtti}} ‘dūminė pirkia’ nurodo kaip skolinį iš baltų kalbų. .

Mūsų seneliams yra geriausiai pažįstama ši garinė pirtis. Pirtį jie paprastai statydavo ant ežero kranto: ir vandens prinešti lengviau, ir įkaitusiems galima čia pat panirti į ežerą. Neatskiriamas garinės pirties atributas – vantos. Garinėje pirtyje temperatūra pakyla tik iki 50–60`C, o drėgmė didžiulė – siekia net iki 95 proc. Garinėje pirtyje mažiau prakaituojama. Tai šiek tiek apsunkina termoreguliaciją, todėl 100`C temperatūrą saunoje ištverti lengviau nei 50`C garinėje. Tačiau tik garinėje gali patirti stiprių vanojimosi beržinėmis ar kitų augalų vantomis pojūčių!

Kaip naudotis garine pirtimi

► Nusipraususi po dušu iš pradžių į kaitinimosi patalpą eikite tik sušilti. Pirmą kartą pabūkite ne ilgiau kaip 2–3 min.

► Jei pirtyje yra šilto vandens baseinas, per pirmąją pertraukėlę pasinerkite į jį. Tada vėl eikite į garinę. Antrą kartą čia galite išbūti 10–15 min.

► Kai kūnas kaip reikiant įšyla ir atsipalaiduoja, metas traukti vantą. Sunku būtų rasti geresnį kūno masažą!

► Kaip ir po kaitinimosi saunoje, taip ir po garinės pirties iš pradžių kūną reikia nuplauti ir atvėsinti po dušu, o tik tada šokti į baseiną.

► Dar kartą kaitintis neskubėk: 10–20 min. pasėdėk įsisupusi į rankšluostį, o prieš eidama į garinę pirtį susišildyk kojas karšto vandens vonelėje.

► Po paskutinio kaitinimosi prauskis ne šaltu, o drungnu vandeniu.

INFRARAUDONŲJŲ SPINDULIŲ SAUNA

Infraraudonųjų spindulių pirtyje lengva išbūti net tiems, kurie nepakenčia karščio – oras įkaista tik iki 45–55`C. Didžiausias skirtumas tarp infraraudonųjų spindulių ir kitų pirčių (saunos, garinės, turkiškos) ir yra karštis. Kitose pirtyse pirmiausia įkaista oras, kuris paskui kaitina kūną. Infraraudonieji spinduliai iš karto kaitina kūną. Dėl to nors sėdėti kabinoje visai nekaršta, prakaituojama gausiai. Specialistai, tyrę infraraudonųjų spindulių pirties poveikį, nustatė, kad joje prakaituojant iš organizmo pasišalina 80 proc. vandens ir net 20 proc. toksinų, o kitose pirtyse išsiskyrusį prakaitą sudaro tik 5 proc. toksinų. Prakaitavimas infraraudonųjų spindulių pirtyje lengvina inkstų veiklą, gerina kraujotaką. Be to, infraraudonieji spinduliai padeda greičiau išsigydyti lėtines ausų, nosies, gerklės ligas, mažina sąnarių ir raumenų skausmus, gerina žaizdų, lūžių gijimą, greitina kraujosruvų rezorbciją, malšina menstruacinius ir galvos skausmus, ramina nervų sistemą.

Kaip naudotis infraraudonųjų spindulių pirtimi

► Medinėje kabinoje įrengti cirkonio keramikos skydeliai, kurie ir skleidžia kūną šildančius spindulius. Jie nebūna labai karšti, bet prie skydelių geriau nesiliesti.

► Pirtyje yra suoliukų – ant jų ir reikia sėdėti nuleistomis kojomis. Kadangi pirtyje gausiai prak aituojama, būtina pasitiesti rankšluostį.

► Pirmąkart pirtyje užtenka pabūti 15 min., vėliau laiką galima ilginti iki 30 min.

► Išėjusi iš pirties neturėtumėte lįsti po šaltu dušu ar šokti į šaltą baseiną. Gana šilto vandens srove nusiplauti prakaitą.

► Nepamirškite po šios pirties (kaip ir po visų kitų) iš karto atsigerti (geriausia – nešalto mineralinio vandens arba žolelių arbatos).