Vakaruose infraraudonųjų spindulių pirtis išpopuliarėjo septintajame dešimtmetyje, Lietuvoje – maždaug prieš dešimtį metų. Ją išrado japonų gydytojas Tadaschi Ishikava. Mokslininkai patvirtino veiksmingą infraraudonųjų spindulių pirčių gydomąjį poveikį žmogaus organizmui. Infraraudonuosius spindulius skleidžia bet koks šiltas objektas, taip pat ir žmogaus kūnas. Pats stipriausias infraraudonųjų spindulių šaltinis yra saulė. Jų nereikia painioti su ultravioletiniais spinduliais, kurių didesnis kiekis yra pavojingas žmogaus odai. Infraraudonieji spinduliai visiškai saugūs.
Šiluma nuo vieno objekto kitam gali būti perduodama trimis būdais: kontaktiniu, kai labiau įkaitęs objektas įšildo vėsesnį liesdamasis su juo; konvekciniu, kai šiluma perduodama per tarpinį šilumos laidininką, pavyzdžiui, vandenį, orą ir kt., ir bangomis, kai šiluma perduodama infraraudonaisiais spinduliais. Pastarasis būdas ir yra naudojamas infraraudonųjų spindulių pirtyse.
Infraraudonųjų spindulių pirtyje iškart yra kaitinamas kūnas, o ne oras. Jam sušildyti sunaudojama ne daugiau kaip 20 proc. išskiriamos šilumos (įprastinėse pirtyse – 80 proc.) Taigi prakaituojama malonioje 40-50° C temperatūroje.
Infraraudonųjų spindulių pirtyje yra spindulių šaltiniai, skleidžiantys 4,5-5,5 mikronų ilgio infraraudonąsias bangas, kurios prasiskverbia į kūną iki 4-6 cm gylio. Jos įšildo raumenis, kaulus, sąnarius, pagreitina kraujo ir kitų organizmo skysčių apytaką.
Išsiskiriančiame prakaite yra apie 80 proc. vandens ir apie 20 proc. riebalų, toksinų, šlakų. (Pastarųjų įprastinėje pirtyje pasišalina tik 5 proc., be to, kenčiant daug didesnį karštį.) Kūnas išvalomas, pagražėja oda, pagerėja savijauta.
Tai koks gi infraraudonųjų spindulių pirties poveikis nėščiosioms?
Paskutiniais nėštumo mėnesiais dažniausiai būdavo nerekomenduojama lankytis pirtyje. Tačiau jau septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje medikai įrodė, kad pirtis teigiamai veikia moters organizmą visą nėštumą. Lankantis saunoje, pagerėdavo nėščiųjų savijauta, sumažėdavo audinių hidrofiliškumas.
Pirtį lankiusioms nėščiosioms gimdant, gerokai rečiau kildavo nuskausminamųjų ir spazmolitikų reikalaujančių skausmų. Tai susiję su psichika, raiščių elastingumo padidėjimu, raumenų įtampos sumažėjimu ir teigiamu pirties poveikiu vegetacinei nervų sistemai.
Maždaug 80 proc. pirtį lankančių maitinančių motinų pagerėjo laktacija.
Nėštumo metu maždaug trečdalis moterų kenčia nuo venų išsiplėtimo. Lankantis pirtyje šios problemos išnyksta, nes padidėja kraujagyslių sistemos tonusas, todėl mažėja kolaptoidinės būklės tikimybė.
Infraraudonųjų spindulių pirtyje besilankančios moterys rečiau turi problemų su trombozėmis. Buvo pastebėta, kad nėščiosioms rečiau skauda galvą, jos ne taip greitai pavargsta, kyla mažiau virškinimo problemų, lengviau praeina infekcinės ligos.
Lankantis pirtyje nėštumo metu gali regresuoti ar išnykti kai kurios odos ligos.
Infraraudonųjų spindulių pirtys tikrai turi didelį teigiamą poveikį būsimoms mamoms. Juk nėščiosios organizmui tenka didelis apkrovimas, ypač perkopus į antrąją nėštumo pusę. Didžiausias krūvis tenka inkstams, kurie panaudodami motinos organizmą išveda nereikalingas medžiagas ir iš kūdikio organizmo. Infrapirtyse vykstant intensyviam prakaitavimui inkstai labai gerai apsivalo. Infraraudonųjų spindulių privalumas tas, kad prakaitavimas iššaukiamas palyginti žemos temperatūros ir taip mažiau apsunkinama kraujo apytakos sistema.
Žinoma, nėščiosios turi pasitarti su gydytoju prieš eidamos į infraraudonųjų spindulių pirtį, o ypač pirmuosius tris nėštumo mėnesius, todėl, kad intensyvus organizmo kaitinimas šiuo laikotarpiu gali turėti neigiamų pasekmių.